Dviračių maršrutas "Kuršių kelias" tęsiasi per tris vakarų Lietuvos savivaldybes: Palangos, Klaipėdos rajono ir Klaipėdos.
"Kuršių kelias" pavadinimas susijęs su kuršių gentimi, kuri kaip atksiras etnosas rytinėje Baltijos pakrantėje gyveno nuo priešistorinių laikų, rašytiniuose šaltiniuose minima IX a., tačiau dėl Kryžiaus karų ir kitų lemtingų istorinių aplinkybių prarado savo kalbą ir nesukūtė atskiros baltų tautos. Tačiau kuršiai paliko ne tik savo vardą geografiniuose ir istoriniuose pavadinimuose - jų palikuonys gyvi latvių ir lietuvių tautose.
Dviračių maršrutas "Kuršių kelias" atkarpa Dreverna-Svencelė vingiuoja nuostabioje gamtos apsuptyje.
Žvyrkelis, miškai, paukščių čiulbesys jus maloniai nuteiks šios atkarpos pradžiai. važiuodami mišku palei Kairių poligoną pasieksite Karaliaus Vilhelmo kanalą. Tai Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo I garbei pavadintas kanalas, kurio statybos vyko 1863-1873 m. Kanalo kasimo tikslas buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. Kanalą kasė vietos gyventojai ir tik paskutiniais metais, siekiant paspartinti kasimo darbus buvo atsiųsti prancūzų karo belaisviai. Per kanalą buvo įrengta 10 metalinių tiltų, tačiau išlikę yra tik 2. Vieno tilto liekanas pamatysite einant palei kanalą. Šioje kelio atkarpoje rasite ir atokvėpio vietų, kur galėsite prisėsti ir pailsėti.
Abipus karaliaus Vilhelmo kanalo plyti Tyro pelkė, kurios plotas 1130 ha.Tyras susidarė prieš 4-6 tūkst. metųant dviejų skirtingų lygių senovinių jūros terasų. Pelkėje auga retieji Lietuvos pamario augalai.
Toliau maršruto kelias ves link Drevernos gyvenvietės, tačiau siūlome šiek tiek nukrypti nuo tiesioginio maršruto kelio ir aplankyti nuostabų Pamario miestą – Priekulę, kuri yra įsikūrusi šalia vaizdingo Minijos upės vingio. Priekulė nuo 1540 m. buvo didžiausia gyvenvietė Klaipėdos krašte. XVI a. pab. čia buvo įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija. XIX a. susiformavęs miesto centras būdingas tipiškam didesniam Mažosios Lietuvos miestui. Šiandien Priekulė yra vertinga architektūriniu, urbanistiniu požiūriu.
Aplankę Priekulės miestą ir grįžę atgal į maršrutą ties Vilhelmo kanalu ir toliau sekdami maršrutu pasieksite Drevernos gyvenvietę. Tai Senas žvejų kaimas, minimas nuo 1253 m., įsikūręs Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių. Jei būtų galima nukeliauti atgal laiku į tuometinį kaimą, apsvaigintų žuvies kvapas ir žmonių kiekis. Šiandien Dreverna – vis populiarėjanti ir modernėjanti, išlaikiusi senąją pamario žvejų kaimo struktūrą, tad atvykus galima pajusti šią dvasią. Drevernoje gyveno Jonas gižas - tai vienas garrsiausių XX a. pr pamario burvalčių statbos meistrų. Šiandien atstatytoje Jono Gižo etnografinėje sodyboje įrengtoje muziejaus ekspozicijoje „Laivadirbio skrynią atvėrus“ galima patirti kelionę laiku susipažįstant su laivadirbystės ir žvejų tradicijomis šiame krašte.
Taip pat Drevernoje ant marių krantų įsikūrusiame moderniame mažųjų laivų uoste yra plati teikiamų paslaugų įvairovė, kad poilsis ar viešnagė paliktų kuo įsimintinesnes akimirkas. Tai 4* kempingas, moduliniai kambariai „Avilys“, europietiškos virtuvės restoranas „Dreverna“, pramoginių laivų, vandens dviračių, valčių ar irklenčių nuoma, SPA paslaugos, sezoninis šildomas lauko ir vidaus baseinai, vaikų žaidimų aikštelės ir dar daug kitų paslaugų. Taip pat daugeliui didžiulį įspūdį palieka iš 15 m aukščio apžvalgos bokšto atsiveriantys Naglių gamtinio rezervato, Kuršių marių ar daugybės jėgos aitvarų vaizdai.
Toliau sekdami maršrutu pasieksite Svencelę. Svencelė – tai buriuotojų jėgos aitvarais meka, įsikūrusi Kuršių marių pakrantėje ir gamtos draustinių apsuptyje. Tai unikali vandens sporto oazė, kurioje kiekvienas gali mokytis „suvaldyti vėjus“ ir atsipalaiduoti. Svencelė, apsupta švelnių formų peizažo ir gamtos draustinių, yra viena iš nedaugelio naujųjų rekreacinių teritorijų Klaipėdos regione. Ši vieta tapo nauju turizmo centru: iš Svencelės atsiveria vaizdas į Kuršių marių tolius ir pajūrio smėlio kopas, o nuo Klaipėdos miesto ir rajono kaimų ją skiria visiškai nedidelis atstumas. Ši vietovė ypatinga, nes joje linijiškai išsiskiria skirtingi gamtovaizdžio elementai – marios, kopos, nendrynai, atviros pievos ir miškai, vietos miesteliai ir kaimai.
Pravažiavę Svencelę ir toliau sekdami maršrutu, kuris miško taku pasieksite Kintų ribą, kur rasite romantišką atokvėpio vietą, pasislėpusią tarp aukštų pušų. Čia ir baigiasi ši "Kuršių kelio" maršruto atkarpa. Norintieji kelionę gali pratęsti ir toliau sekdami keliu bei grožėdamiesi nuostabiais pamario vaizdais pasiekti Ventę.
Atsiliepimai